- siūlai
- siū́lai dkt.
.
siūlai
Look at other dictionaries:
siūlai — sm. pl. (1) KII390, Rtr 1. verpalai, susukti į kamuolį, į ritę ar sruogomis: Verpė siūlus, audeklus audė Nmč. Sėdi, siūlus dvisnoja (dvigubina) Pv. Siūlai labai nelygūs: vietom stora, vietom plona Ktk. Vilna an avelės, o suverpta – siūlai… … Dictionary of the Lithuanian Language
tekstūruotieji siūlai — statusas T sritis chemija apibrėžtis Specialios struktūros daugiagijai cheminio pluošto siūlai. atitikmenys: angl. high volume threads rus. высокообъемные нити; текстурированные нити … Chemijos terminų aiškinamasis žodynas
uoslės siūlai — statusas T sritis centrinė nervų sistema atitikmenys: lot. Fila olfactoria ryšiai: platesnis terminas – uodžiamasis stormuo … Paukščių anatomijos terminai
šakneliniai siūlai — statusas T sritis periferinė nervų sistema atitikmenys: lot. Fila radicularia ryšiai: platesnis terminas – nugariniai nervai … Paukščių anatomijos terminai
šakneliniai siūlai — statusas T sritis gyvūnų anatomija, gyvūnų morfologija atitikmenys: lot. Fila radicularia ryšiai: platesnis terminas – nugariniai nervai … Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai
siūlas — 1 siūlas sm. (1) 1. sing. SD173, R, I, Sut, K, LL111, Rtr plonai susuktų verpalų gija: Na, ir suverpta – ne siūlas, o karoliai (nelygus) Dkš. Siūlas parglytotas Šts. Ka jau verpdavom – ploniausį siūlẽlį! Krp. Siūlelis SD191. Naminiu siūlu… … Dictionary of the Lithuanian Language
skiemenys — sm. pl. (3a) K, Š, Žd, Pn, Ds, Pb, Srj; MŽ, L, skiemens (3a) Alk, Šk, Rdm; R243, MŽ324, skiemenaĩ (3a) 1. audžiant prasiskleidžiantys metmenų pluošteliai: Kryžiumi parėdniai sudėti siūlai audime bus skiemenys J. Skiemens tai tokie siūlai, kur… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukrus — 2 sukrùs, ì adj. (4) Rtr, Š, FrnW; Sut, N 1. Q127, R103, MŽ135, I, Amb, L, NdŽ kietai susuktas, suvytas, neatlaidus: Sukri verpalai B205. Šitie siūlai atlaidūs, o šitie sùkrūs Lnkv. Sukrùs siūlas tvirtesnis už palaidą Vkš. Jei negalėsi greit… … Dictionary of the Lithuanian Language
išlaidus — išlaidùs, ì adj. (4) NdŽ 1. greitas išleisti; netaupus: Nebūk toks išlaidùs J.Jabl. Geras būtų vyras, tik baisiai išlaidùs Sml. Pats išlaidùs, pačią gavo dar išlaidesnę Sml. Sunku pragyventi tokims išlaidims žmonims Užv. Tu ir jaunas būdamas … Dictionary of the Lithuanian Language
trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
